Nubraukiu purvą nuo akių
Ir matau: tamsiai žalią pievą,
Kurioje aš pats, ir jaučiu -
Į mane įsmeigtą akį šimtą vieną!

Tarp dviejų užsenusių namų
Aukšta, plati pieva, joje
Aš klupiu ant kelių
Ir Ji, priešais mane!

Kraujas ant kūno, veido...
Suplėšytas mano kardu,
Gabalėlis juodo apdaro -
Tai ne viskas, ką ji turėjo.

Šaltą sielą veriantis žvilgsnis,
Pykčiu degančios rankos,
Kaip žaibas greita mintis,
Ir mano kraujas ant jos špagos.

Krentu atbulas į pievą.
Nebeturiu daugiau jėgų...
Regiu dangų, Jos veidą!
Jaučiu Jos ašarą ant savo lūpų.

Jos galva ant manosios...
Krauju suvelti plaukai...
Kruvinos ašaros...
Lietus... kraujo upeliai...

Tik dabar, nepatirtu skoniu užsipildė
Mano tuščia, voratinkliais užrūdijus širdis!
Tik dabar, ašara akmenį ištirpdė!
Deja per vėlai, supratau mylįs...

Write comment

Name: Email:   Website: Title:     Please input the anti-spam code that you can read in the image.

Comments

Add New RSS

Powered by !JoomlaComment 3.26

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."